|
|
|
|
2011-11-17 |
|
Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija atstovaudama asociacijos narius taip pat siekdama kad Lietuvoje būtų parduodami tik kokybiški ir Lietuvos klimatines sąlygas atitinkantys plastikiniai ir mediniai langai ir durys pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Ne maisto prekių kokybės inspekcija. RLDG asociacija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Valstybinę mokesčių inspekcija.
Sutinkamai pasirašytoms su Valstybės institucijomis sutartimis, asociacija konsultuos , patars ir (teisės aktais nustatyta tvarka) dalyvaus sprendžiant langų ir durų gamybos ir jų montavimo kokybės klausimus pas Lietuvos vartotojus.
Šios sutartys tampa aktualios ir naudingos abiems pusėms ir ypač Lietuvos gyventojams dabar kuomet įsibėgėja gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų renovacija, dalinai arba pilnumoje, finansuojama valstybės lėšomis.
Asociacija kviečia visus Lietuvos langų ir durų gamintojus konsultuotis asociacijoje langų ,durų gamybos ir jų montavimo klausimais. Lietuvos vartotojus langų ,durų užsakovus prašome teikti informaciją apie atskirų įmonių gaminamų langų ir durų gamybos ir montavimo kokybės problemas.
Asociacijos el. paštas info@languasociacija.lt , Tel/fax 8-5-2121216
|
|
|
|
| Langų gamintojai aptarė problemas |
2011-04-28 |
|
ir sužinojo apie artėjančias naujoves
Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija (RLDGA) parodos „Resta 2011“ metu suorganizavo susirinkimą – konferenciją „Lietuvos langų rinka ir langų kokybė“. Konferencijoje buvo aptartos Lietuvos langų gamybos problemas, išklausyta informacija apie artėjančius pokyčius.
Visi pranešimai trumpai:
ARVYDAS KLIMKEVIČIUS, ASOCIACIJOS VYKDOMASIS DIREKTORIUS
Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 150 įmonių, gaminančių langus iš plastiko, medžio ir aliuminio. Langų gamyba, montavimu, medžiagų ir gaminių komplektavimu verčiasi per 200 įmonių. Asociacija, vienija tik 20 proc. visų langų gamintojų, tačiau langų gamybos apimtys (asociacijos įmonių) sudaro per 50 proc. visos Lietuvos gaminamų langų.
Per paskutinius metus žymiai sumažėjus statybos darbų apimtims (2009 m., palyginus su 2008 m., – 48,7 proc.), plastikinių langų gamyba 2009 m., palyginus su 2008 m., sumažėjo 53,5 proc.
2010 m. statybos darbų apimtims sumažėjus dar 7,5 proc., plastikinių langų gamyba, palyginus su 2009 m., sumažėjo tik 2,2 proc.
Medinių langų gamyba Lietuvoje praktiškai nemažėjo dėl eksporto. Nors statybos darbų apimtys mažėjo visoje Europoje, kai kurios įmonės – asociacijos nariai, – medinių langų gamybą ir pardavimus didino tiek 2009 m., tiek ir 2010 m.
Staigus plastikinių langų poreikio sumažėjimas daugelį įmonių privertė koreguoti savo ne tik gamybos, bet ir investicijų į gamybą planus – įmonės perėjo prie kitos veiklos arba keitė gaminamos produkcijos rūšis.
Langų gamybos įmonėms perėjus prie medinių, kurių gamybinis procesas imlesnis, reikalaujantis daugiau darbo sąnaudų, langų ir durų gamybos, tačiau suradus rinkų užsienyje, atsirado daugiau galimybių išgyventi. Surastos naujos rinkos Skandinavijos šalyse, daugelyje vakarų Europos šalių arba už Atlanto suteikė galimybių įmonėms tvirčiau jaustis ir Lietuvos rinkoje. Sėkmingai ne tik Rytų, bet ir Vakarų rinkose langų realizavimo nišas suranda ir plastikinių langų gamintojai .
Vakarų rinkai orientuota tiek plastikinių, tiek medinių langų gamyba verčia įmones langų gamybos procesus organizuoti taip, kad gaminio kokybė būtų pirmoje vietoje. Todėl į Vakarų šalis savo produkciją tiekiančios įmonės gamybą organizuoja taip, kad praktiškai nėra skirtumo, kur langas bus parduotas – Lietuvoje ar Skandinavijoje. Belieka tik pritaikyti tose šalyse galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus, kurie, nors ir toje pačioje Europos Sąjungoje gyvename, skiriasi nuo reikalavimų Lietuvoje.
Yra ir kita grupė langų gamintojų, kurie pasinaudodami esama situacija Lietuvoje gamina labai pigius, tačiau abejotinos kokybės langus. Neatsakingai jos gamina langus iš profilių, pagamintų iš antrinės žaliavos, iš profilių, netinkančių Lietuvos klimato sąlygomis, komplektuoja langus ir duris taip vadinama išvaizdžiai gražia, tačiau vienkartine uždaromąja armatūra (tokios net ir prekybos centruose parduodamos be garantijos). Montuoja, tokius langus pagal savo sukurtas langų montavimo vadinamąsias keturių vinių taisykles, nes pas mus normatyviniai dokumentai tai leidžia daryti, ir tokiam langui išduoda 7 ar net 10 metų garantiją. Tokie langų gamintojai, matydami, kad šunims lojant karavanas eina toliau tęsia pusiau nelegalią veiklą, veža į Lietuvą abejotinos kokybės plastikinius langus ir parduoda nedeklaruodami vartotojui, kad jų langai pagaminti iš antrinės žaliavos. Paprastai jau po pusmečio tokios įmonės nutraukia veiklą ir pareikalauti garantijos nelieka iš ko, vartotojas praktiškai paliekamas ir be langų, ir be pinigų.
Tokiu atveju, ar gali būti kalba apie normalią konkurenciją?
Lietuvos verslo paramos agentūros dėka praėjusiais metais specialiai sudaryta komisija patikrino 50 valstybės finansuotų, rekonstruotų arba rekonstruojamų objektų, kuriuose buvo pakeisti langai. „Neabejojant komisijos kompetencija reikia pasakyti, kad tai buvo pusinis darbas. Su nedidelėmis išimtimis buvo praktiškai tikrinti tik langų produkciją lydintys dokumentai, o kas yra iš tikrųjų objekte įdėta – tikrinta nebuvo. Praėjusi ir dar besitęsianti tikrinimo kampanija yra didelė nauda visiems sąžiningiems langų gamintojams, tikimės, kad tikrinimo rezultatai bus vieši ir tai duos naudos visų pirma vartotojams.
Esant tokiai situacijai, anot negalima kalbėti apie vienodas konkurencines sąlygas Lietuvoje, teikiant pasiūlymus viešiesiems pirkimams, darbams – net ir Valstybės finansuojamuose objektuose. Dabar Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia daryti atranką pasiūlymuose, tačiau dažniausiai sprendimai priimami pagal mažiausią kainą. „Tai vyksta dėl pirkimus vykdančių asmenų, kurie labai dažnai tikrai yra sąžiningi, bet baiminantis ir trūkstant kompetencijos renkasi mažiausios kainos variantą, neįvertindami, ar siūlomi yra kokybiški gaminiai, ar tikrai pateikti visi tai patvirtinantys originalūs dokumentai. Turėjome akivaizdų faktą Kelmės savivaldyje: langų gamintojo aiškiai pateiktą melagingą dokumentą apie savo kvalifikaciją viešojo pirkimo metu. Pateikėme informaciją Viešųjų pirkimų tarnybai tačiau praktiškai jokios pagalbos nesulaukėme.
Langų kokybei pagrįsti ir patvirtinti identifikuojančių dokumentų – standartų, reglamentų dabar pakanka. Įmonėms – langų gamintojoms belieka tai žinoti ir normatyvinių dokumentų reikalavimus sąžiningai taikyti savo produkcijai. Deja, kaip rodo inspektuojančių institucijų patikrinimų praktika, ne visi gamintojai žino ir tai.
Asociacija dėjo ir deda visas pastangas, kad langų gamybos ir pardavimo startinės sąlygos visiems gamintojams būtų maksimaliai vienodos. Išversti Europos standartai, Asociacijos lėšomis parengtas langų gamybos reglamentas, jis pakoreguotas. Asociacijos lėšomis parengtos ir atnaujintos langų, durų ir jų konstrukcijų montavimo taisyklės. Visoms valstybės institucijoms Asociacija geranoriškai padėjo ir padeda keliant jų darbuotojų kvalifikaciją ir kompetenciją. Tai tik dalis to darbo, kurį atlieka Respublikinė langų ir durų gamintojų asociaciją.
Tačiau dabar kalba ne apie Asociaciją, bet galbūt apie tai, kiek mes galime daryti įtakos aplinkai, kad Lietuvos langų pramonei būtų užtikrintos vienodesnės startinės sąlygos, atsiribojant nuo įvežamų ir įvairiais būdais parduodamų Lietuvoje nekokybiškų langų. Kuomet krepšinyje, futbole ar kitose sporto šakose nesilaikoma taisyklių ar žaidimo sąlygų, žaidėjai diskvalifikuojami pusmečiui, dviem metams ar visam laikui. Kiek tokių atvejų buvo Lietuvoje dėl langų gamybos? Kodėl netaikomas Slovakijos variantas – pirmas pažeidimas ir apribojama įmonės veikla. Nuo nesąžiningo atskirų žaidėjų elgesio kenčia visi kiti dalyviai, kurie žaidžia pagal taisykles. Asociacija daugelį metų žiniasklaidoje, įvairiuose forumuose valstybinėms institucijoms minėjo tokio žaidimo faktą. Ar turime rezultatą? Taip, tik kieno naudai? Lietuvai reikalingi tik kokybiški langai. Lietuvai reikia darbo vietų ir, vienareikšmiškai, visiems ir visose verslo srityse vienodų startinių sąlygų. Jeigu langų gamintojas sugeba savo vidinių resursų sąskaita, gero darbų organizavimo ir naujų technologijų įdiegimo dėka sumažinti 10-15 proc. lango kainą, puiku, tai reikia tik sveikinti. Tačiau, jei kaina 50 proc. mažesnė nei daugumos gamintojų, reiškia, Lietuvoje kažkas negerai.
Kviečiu visus langų gamintojus ,užsakovus visus piliečius rašyti asociacijai (el. paštas info@languasociacija.lt) apie visus „įdomesnius“ langų gamybos ir pardavimo, viešųjų pirkimų vykdymo atvejus ,pagarsinsime juos asociacijos informaciniame skyriuje. Tikimės kad tai Jums padės išsirinkti sąžiningą ir patikimą langų gamintoją.
EDITA MEŠKAUSKIENĖ, APLINKOS MINISTERIJOS STATYBOS IR BŪSTO DEPARTAMENTO DIREKTORĖ
Langininkų laukia griežtesni reikalavimai
Aplinkos ministerijos Statybos ir Būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė pastebėjo, kad vis daugiau langų gamintojų, neapsikęsdami broko, patys tampa ir statybininkais – langų montavimo imasi patys.
AM atstovė priminė, kad pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys langų gamintojų atsakomybę, teises ir pareigas, yra Statybos įstatymas ir Civilinis kodeksas. Taip pat svarbūs yra: statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“, kuris nustato statybos produktų atitikties įvertinimo, CE ženklinimo bendruosius reikalavimus, nustato statinio esminių reikalavimų taikymą, vykdant statybos produktų atitikties bei tinkamumo naudoti įvertinimą. Kitas dokumentas – statybos techninis reglamentas STR 1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“, nustatantis bendruosius statybos produktų atitikties deklaravimo reikalavimus.
Projektuojant langus, numatant jų paskirtį, svarbu yra paisyti STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika”, kuris nustato šiluminius techninius reikalavimus gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atitvaroms projektuoti (naujus ir rekonstruojamus pastatus). Langai yra vienos iš jautriausių pastato sudėtinių dalių, kur galimi šilumos nuostoliai. Langams ir kitoms skaidrioms atitvaroms nustatyti tam tikri reikalavimai: atitvarų norminės šilumos perdavimo koeficiento vertės, atitvarų leistinosios šilumos perdavimo koeficiento vertės, reikalavimai pastato langų ir stoglangių oro pralaidumui (Langų ir stoglangių oro pralaidumo klasės pagal LST EN 12207 ).
STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo“ nustatyto pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybės reikalavimus, pastato atitvarų ir jo dalių akustinių rodiklių vertes, kad pastatuose ir šalia jų girdimas triukšmo lygis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir atitiktų darbui, poilsiui bei miegui būtino akustinio komforto kokybę.
Langų ir durų garso izoliavimo klasės nustatomos laboratoriniais matavimais pagal LST EN ISO 140-3 [12.33] ir įvertinamos pagal LST EN ISO 717-1 [12.16]. Langai ir durys pagal ore sklindančio garso izoliavimo savybes skirstomi į klases (E – A) pagal reglamento 17 lentelę.
Projektavimui parengtas STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“. Jis skirtas projektuoti langams, stoglangiams, įstiklintoms ir neįstiklintoms balkonų durims (toliau – langams), išorinėms įėjimo durims (toliau – išorinėms durims), vitrinoms; tikrinti pastatuose sumontuotų langų charakteristikų atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal metodiką, pateiktą Reglamento 4 priede. Minėtas STR taip pat nustato reikalavimus naujų ir rekonstruojamų pastatų langų ir išorinių durų projektavimui bei keičiant langus ir duris naujais.
„Nustatydami reikalavimus langų savybėms, kai jie montuojami valstybės arba savivaldybių lėšomis statomuose arba rekonstruojamuose pastatuose, įvertinę didžiulį skundų srautą, bendradarbiavome su RLDGA“, – sakė E. Meškauskienė, pabrėždama, kad laisvos rinkos sąlygomis papildomų reikalavimų nustatyti negalima, išskyrus atvejus, kai naudojamos valstybės lėšos.
Septintasis aplinkos ministro 2010.07.15 įsakymo Nr. D1-617 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo” skyrius reglamentuoja langus, duris ir kitas atitvaras. Privalomasis (darnusis) standartas LST EN 14351-1:2006 nustato reikalavimus langams ir privalomą „CE“ ženklinimą. Išlygos taikomos atskirai produkcijos šeimai, t. y. atspariems ugniai ir dūmams langams ir įėjimo durims – jie turi atitikti gamintojo deklaruojamą techninę specifikaciją ir turi būti sertifikuoti.
Kaip ir kasmet, Aplinkos ministerija yra parengusi 2011 m. reglamentuojamų statybos produktų sąrašo projektą, kuris yra notifikuotas Europos Komisijai, valstybėms narėms ir Pasaulio prekybos organizacijai. Didesnių pokyčių, kaip sakė E. Meškauskienė, nenumatyta. Sąrašo projektas skelbiamas Aplinkos ministerijos tinklalapyje.
Kalbėdama apie būsimus pokyčius, AM atstovė sakė, kad Europos Parlamentas patvirtino statybos produktų reglamentą, kuris keičia 106-tą statybos produktų direktyvą. Reglamentas bus taikomas tiesiogiai, jo įsigaliojimas nukeltas į 2012 m. – pasikeitimams liko laiko.
Taip pat patvirtinta nauja energinio efektyvumo pastatuose direktyva. Ji numato privalomą perėjimą prie labai mažai energijos naudojančių pastatų klasės. Griežtinami reikalavimai atitvarų norminėms šilumos perdavimo koeficiento vertėms, atitvarų leistinosioms šilumos perdavimo koeficiento vertėms, reikalavimai pastato langų ir stoglangių oro pralaidumui. Taip pat nustatomas laisvanoriškas sertifikavimas – siekiant A, A+ ar A++ pastato energijos suvartojimo klasės – tai numatoma padaryti jau šiemet.
Atsakydama į klausimą, ar Lietuvos gamintojams paliekama veikimo laisvė bent tol, kol nėra normalios, kaip pastebėjo A. Klimkevičius, kontrolės sistemos, E. Meškauskienė priminė, kad ES direktyvos yra privalomos. Auditorija teiravosi, kas tikrina, kaip Lietuvoje veikia reglamentai, nustatantys langų, pastatų šilumines savybes, kaip dažnai jie keičiami. AM atstovė pažymėjo, kad Lietuvoje nustatyta, jog reglamentai turi būti peržiūrimi kas penkeri metai. Tačiau toks laikotarpis, pasak E. Meškauskienės, šiuo atveju nėra atskaitos taškas. Užsibrėžti tikslai, siekiant energiškai efektyvių statybos produktų savybių, yra sietini su žymiomis investicijomis. „Reglamentai šiluminėms pastato savybėms bus peržiūrimi palaipsniui, šis procesas prasidės šiemet, nes mums keliami reikalavimai iki 2020 m., – sakė E. Meškauskienė. – Šiuos procesus inicijuoja Aplinkos ministerija, tačiau atsižvelgiama ir į rinkos dalyvių pasiūlymus. Prie AM sukurtas Statybos komitetas, kuriame dirba aktyvūs nariai iš įvairių asociacijų. Ši komisija aptaria visus klausimus, tačiau svarbūs ir politiniai sprendimai.“
FELIKSAS PETRAUSKAS, VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Daugiausiai vartotojai skundžiasi dėl langų kokybės
„2010 m. raštu gauti 126, o telefonu – 501 skundas, susijęs su statyba, – sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas. – Pernai daugiausia skundų statybos srityje buvo gauta dėl netinkamos langų kokybės bei netinkamos jų sumontavimo kokybės – 60 proc. visų skundų dėl statybos.“
Dažni skundai dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Tarnybos vadovas sako suprantąs, kad ne kiekviena bendrovė gali turėti teisininką, konsultuojantį sudarant sutartis. Tačiau Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nagrinėdama skundus, tikrina sutartis ir galimai nesąžiningas sutarties sąlygas – tai pirmas skundo nagrinėjimo žingsnis.
Vartotojai dažniausiai nurodo defektus dėl apledėjančių langų ir vidinių palangių; vėjo pūtimo per langus; lietaus patenka į būstą ir kt. F. Petrauskas sakė sutinkąs su konferencijos dalyvių nuomone, kad tokie defektai atsiranda ir dėl to, kad trūksta kontrolės mechanizmo.
Kalbėdamas apie sutarčių trūkumus, F. Petrauskas akcentavo, kad dažniausiai nesuteikiama išsami informacija apie paslaugas ir kainas: kokios paslaugos bus suteiktos – tik atvežimas ar ir atgabenimas į butą, seni langai bus išvežti ar ne, kiek tai kainuos. Problemų kyla dėl to, kad nesuteikiama informacija apie gamintoją – neaišku, kokioje valstybėje jis įsisteigęs; nepateiktos gamintojo kokybės deklaracijos bei produktų atitikties sertifikatai; nenurodytas garantinis aptarnavimas – sąlygos arba terminai. Tai, kad priėmimo–perdavimo aktai pateikiami net neatlikus paslaugos, leidžia įtarti, kad kai kurie langų gamintojai verslą vykdo neturėdami apyvartinių lėšų, tam naudoja paslaugos gavėjo pinigus. Klientai tuo nepatenkinti – konfliktus tenka spręsti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
F. Petrauskas langų gamintojams pataria atsakomybę už montavimą perkelti tiems, kas tuos darbus iš tiesų ir atlieka.
„Manau, kad esama vadinamosios lietuviškos mišrainės – teisinės, organizacinės ir priežiūros, tad verslininkams pakankamai sudėtinga: visi reikalauja, o stabilumo nėra“, – pastebėjo F. Petrauskas. Nors institucijos pavadinime akcentuoti vartotojų interesai – teisių apsauga, tačiau, kaip pastebi Tarnybos vadovas, būtina šviesti ir verslininkus, teikti jiems informaciją. Tai gali padėti sumažinti skundų skaičių.
2010 m. Tarnyba gavo nemažai pakartotinių vartotojų prašymų dėl Tarnybos 2009 m. išspręstų ginčų, kai bendrovės Tarnybai pateikdavo rašytinius įsipareigojimus įvykdyti vartotojų skunduose nurodytus reikalavimus. Ketvirtąjį metų ketvirtį padaugėjo įmonių, neteikiančių atsakymų, teismuose iškeltų bankroto bylų. 2009-2010 m. atsirado sukčiavimo atvejų, kai pasisavinami vartotojų pinigai, tačiau sutartis nevykdoma, bendrovė įsikuria kitu adresu.
Vartotojai į Tarnybą kreipiasi negalėdami išspręsti ginčo su pardavėjais. Ginčai kyla dėl ekspertizių, kuomet pardavėjai nesutinka jų užsakinėti, dalyvauti jas atliekant. Pardavėjas nurodo mažesnį garantinį terminą, negu nustato Civilinis kodeksas ir Statybos įstatymas – juose nustatyta 5 metų garantija statybos darbams. Bendrovės neteikia pinigų priėmimo kvitų ar kitų mokėjimą įrodančių dokumentų.
„Pasitaiko, kad sutartį sudarę asmenys nėra net įsteigę įmonės bei pateikia neegzistuojančios bendrovės blankus, pvz., UAB „Andrema“ – paslaugos teiktos fiktyvaus Vilniaus filialo vardu, nors įmonė legaliai veikia Anykščiuose, – kalbėjo F. Petrauskas. – Arba siekdami pasipelnyti sąmoningai teikia nekokybiškas paslaugas, imituodami veiklą. Pavyzdžiui, UAB „Comtera“ vartotojams tiekė nekokybiškas, neatitinkančias išmatavimų prekes ar jų likučius, o vėliau įmonė dingo, pasisavinusi pinigus.“
Tarnybos vadovas langų gamintojams siūlė žiniasklaidos priemonėse, reklaminiuose lankstinukuose, sutarties sudarymo metu suteikti daugiau informacijos apie parduodamą produktą – gamintojo pavadinimą, produkto kilmės šalį, bendrovės teikiamas paslaugas. Sutartyse turi būti nurodytos garantinio aptarnavimo sąlygos, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus – Civilinį kodeksą, Statybos įstatymą bei atitikti šiuose įstatymuose numatytus terminus.
Tarnybos vadovas F. Petrauskas taip pat pasiūlė pasitvirtinti Langų ir durų gamintojų verslo kodeksą, įsteigti vartotojų ir paslaugų tiekėjų ginčus sprendžiantį subjektą. Savireguliacijos mechanizmas padėtų užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę bei efektyviau spręsti ginčus su vartotojais.
„Daugelis dirbate sąžiningai, bet atsiranda vadinamųjų naktinių bendrovių, kurios pasiima dideles pinigų sumas ir dingsta, – pastebėjo F. Petrauskas. – Bankrotų departamento duomenimis, 2009 m. buvo 748 statybos bendrovės, o 2010 m. jų liko 237. Vadinasi, tokių naktinių bendrovių tikrai buvo. O šaukštas deguto gadina visą medaus statinę.“
KAROLIS RUZGYS, VALSTYBINĖS NE MAISTO PREKIŲ INSPEKCIJOS GAMINIŲ KONTROLĖS SKYRIAUS VYRESN. VALSTYBINIS INSPEKTORIUS
Inspekcija vykdo „Tiekėjų tiekiamų langų ir durų tikrinimo programą
Valstybinės ne maisto prekių inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyresnysis valstybinis inspektorius Karolis Ruzgys pristatė savo atstovaujamą instituciją, paaiškindamas, kad „rinkos priežiūros institucijos tinkamu mastu tikrina gaminio savybes, tikrindamos dokumentus ir tam tikrais atvejais atlikdamos fizinį ir laboratorinį atitinkamų mėginių tikrinimą, atsižvelgiant į skundus ir kitą informaciją“. Jis pabrėžė, kad rinkos priežiūros institucijos gali reikalauti, jog ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų tokius dokumentus ir informaciją, kuri, jų manymu, reikalinga jų veiklai vykdyti. Būtinais bei pagrįstais atvejais institucijos gali patekti į ekonominės veiklos vykdytojų patalpas ir paimti reikiamus gaminių bandymus, jos gali sunaikinti arba kitaip padaryti nebenaudojamus rimtą pavojų keliančius gaminius, jeigu, jų manymu, toks veiksmas yra būtinas.
Jei ekonominės veiklos vykdytojai pateikia bandymų ataskaitas arba atitiktį patvirtinančius sertifikatus, išduotus akredituotos atitikties vertinimo įstaigos, rinkos priežiūros institucijos tinkamai atsižvelgia į tokias ataskaitas ar sertifikatus.
Rinkos priežiūros institucijos imasi reikiamų priemonių, kad savo teritorijose laiku praneštų naudotojams apie nustatytą bet kokio gaminio keliamą pavojų, siekdamos sumažinti susižeidimų ar bet kokios kitokios žalos riziką. Rinkos priežiūros institucijos bendradarbiauja su ekonominės veiklos vykdytojais dėl veiksmų, kurie gali užkirsti kelią šių ekonominės veiklos vykdytojų tiekiamų gaminių keliamiems pavojams arba juos sumažinti.
Jeigu vienos valstybės narės rinkos priežiūros įstaigos nusprendžia pašalinti iš rinkos kitoje valstybėje narėje pagamintą gaminį, jos informuoja susijusį ekonominės veiklos vykdytoją tuo adresu, kuris nurodytas ant svarstomojo gaminio arba tą gaminį lydinčiuose dokumentuose. Rinkos priežiūros institucijos savo pareigas atlieka savarankiškai, objektyviai ir nešališkai, laikosi konfidencialumo, kai būtina išsaugoti komercinę paslaptį arba apsaugoti asmens duomenis pagal nacionalinius teisės aktus.
„2010 m. atlikta 130 langų ir durų statybos produktų šeimos patikrinimų, 55 patikrinimų metu arba 42,3 proc., nustatyti pažeidimai“, – sakė K. Ruzgys. Langų ir durų patikrinimai sudarė 16,9 proc. (su skundais – 19,5 proc.) statybos produktų rinkos priežiūros. Atlikti septyni pakartotiniai patikrinimai, kurių metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Langų ir durų tiekėjams surašyta 20 administracinių teisės pažeidimo protokolų, išnagrinėta 20 administracinių bylų, nubausta 20 atsakingų asmenų, įspėjimai paskirti 15, o piniginės baudos – paskirtos 5 asmenims. Patikrinimų, pasak K. Ruzgio, tik daugės.
Vardindamas pažeidimus dėl langų ir durų, pranešėjas pažymėjo, kad 36 nepateikta atitikties deklaracija, 26 neteisingai įforminta atitikties deklaracija, 10 atitiktis neįvertinta pagal Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nurodytas schemas ir technines specifikacijas ir kt.
Nuo 2010 m. dėl langų ir durų Inspekcija gavo 38 skundus, iš kurių pasitvirtino 20. Iš šių skundų dėl gaminių kokybės skundėsi 33 asmenys, dėl sutarties nevykdymo – 2. Prekės trūkumus pašalino septynios įmonės, viena – sumažino kainą, dvi – nutraukė sutartis ir grąžino pinigus. Dar šešios bendrovės pasižadėjo ištaisyti trūkumus ir įvykdyti kitas sutartas sąlygas. Keturi skundai buvo perduoti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl pirkėjų teisių gynimo.
Šiuo metu Inspekcija vykdo „Tiekėjų tiekiamų langų ir durų tikrinimo programą“. Tikrinami objektai parenkami pagal gautą statytojų informaciją bei Ūkio ministerijai pateiktą KTU ASI 2010 m. gruodžio 10 d. „pastatuose sumontuotų langų atitikties deklaruojamoms vertėms ir STR reikalavimams įvertinimo“ ataskaitą. Inspekcijos tikslas – siekti, kad šie produktai, numatyti naudoti statiniuose, į rinką būtų tiekiami tik su išlyga, kad bus tinkami naudoti pagal paskirtį , o jų charakteristikos bus tokios, kad statiniai, į kuriuos jie bus sumontuoti, tenkins esminius reikalavimus, jeigu tokius nustato teisės aktai.
Atliekant patikrinimus Inspekcija ypatingą dėmesį atkreipia į atitikties deklaracijų įforminimą ir gaminių ženklinimą (atsekamumą) pagal galiojančios techninės specifikacijos LST EN 14351-1:2006+A1:2010 „Langai ir durys. Gaminio standartas ir eksploatacinės charakteristikos. 1 dalis. Langai ir išorinių įeinamųjų durų sąrankos, nepasižymintys atsparumo ugniai ir (arba) dūmų skverbimuisi charakteristikomis“ reikalavimus. Nustačius neatitiktis, tiekėjai įpareigojami jas pašalinti, o Inspekcija kontroliuoja, kaip vykdomi nurodymai. Pagal projektą atlikti 9 langų ir durų statybos produktų šeimos patikrinimai (52,3 proc. planuojamų patikrinti), 2 patikrinimų metu nustatyti pažeidimai – langai ir durys nebuvo paženklinti CE ženklu.
DR. RAIMONDAS BLIŪDŽIUS, KTU ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INSTITUTO STATYBINĖS ŠILUMINĖS FIZIKOS LABORATORIJOS VEDĖJAS
Keičiantis reikalavimams energijos taupymui, keičiasi reikalavimai ir langams
KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas dr. Raimondas Bliūdžius pristatė, kokios naujovės laukia langų gamintojų.
Lietuvoje artimiausiu metu bus nustatyti pastatų energinio efektyvumo didinimo etapai. Bus griežtinami pastatų atitvarų apšiltinimo, pastatų sandarumo, pastatuose esančios energiją naudojančios įrangos efektyvumo reikalavimai. Liepos mėnesį laukiama naujų ES privalomųjų reikalavimų energijos taupymui.
„Tikriausiai tai bus ne skaičiai, o metodikos, kaip tai nustatyti kiekvienai šaliai, priklausomai nuo klimatinių sąlygų, statybos tradicijų, pasiekto lygio, – sakė jis. – Lietuvos langų gamintojai tikrai yra pasiekę aukštą langų gamybos lygį. Tik problema, kad tais pasiekimais nesinaudojame.“
Didinant pastatų atitvarų apšiltinimo lygį, langas išlieka savotiška šilumos praradimo skyle pastate – lango šilumos perdavimo koeficientas vis tiek bus apie 10 kartų didesnis negu kitų aitvarų. Per langus prarandama nemažai šilumos, dėl žemesnės langų vidinių paviršių temperatūros kyla mikroklimato problemų. Todėl didėja langų šiluminių savybių svarba viso pastato energijos sąnaudų kontekste.
Kitas svarbus energijos sąnaudų mažinimo pastatuose aspektas yra pastato sandarumo didinimas, susijęs su šilumos nuostolių dėl infiltracijos mažinimu. Kuo pastatas sandaresnis, tuo mažiau šilumos prarandama per nesandarias vietas – tiek langų, tiek ir kitų pastato atitvarų. Kadangi numatytas privalomas energiškai efektyvių pastatų sandarumo matavimas, kartu bus patikrintas ir langų sandarumas. Todėl labai svarbios ne tik lango šilumos perdavimo koeficiento vertės, bet ir lango orinio laidumo klasės.
Kaip pastebėjo R. Bliūdžius, kuo geriau pagaminti langai, tuo didesnė langų sumontavimo pastate reikšmė, nes šilumos nuostoliai per angokraštį gali būti didesni už šilumos nuostolius per patį langą. Todėl energiškai efektyviuose pastatuose montuojamiems langams turi būti parengtos langų montavimo schemos ir apskaičiuotos angokraštyje susidarančių ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės.
Kadangi pastato energinis efektyvumas vertinamas ne tik pagal šilumos nuostolius per atitvaras, bet ir pagal saulės šilumos pritekėjimus į pastatą, tampa svarbus lango įstiklintos dalies visuminės saulės energijos pralaidumas, kuris priklauso nuo stiklo paketo stiklų kiekio, stiklo dangų rūšies, langų įstiklintos dalies suskirstymo, apsaugos nuo perkaitimo priemonių panaudojimo. Teisingai deklaravus lango įstiklintos dalies visuminės saulės energijos pralaidumo koeficientą, bus tiksliau įvertintos pastato energijos sąnaudos.
Statant energiškai efektyvius namus, bus siekiama, kad juose būtų montuojami ir energiškai efektyvūs langai. Todėl langų gamintojai, norintys tiekti langus tokiems pastatams, turės ne tik deklaruoti atitiktį darniųjų Europos standartų reikalavimams, bet ir atlikti papildomas langų energinio efektyvumo klasifikavimo procedūras. Numatyti šie langų energinio klasifikavimo etapai:
1. Lango šilumos perdavimo koeficiento vertė bus nustatoma tik bandymais pagal LST EN ISO 12567-1:2010 reikalavimus. Bandomųjų langų matmenys – 1480 x1230 mm. Langų gamintojas deklaruos stiklo paketo šilumos perdavimo koeficiento, lango rėmo šilumos perdavimo koeficiento ir ilginio šiluminio tiltelio stiklo paketo perimetru šilumos perdavimo koeficiento vertes. Po bandymų, remiantis tiekėjo deklaruotomis minėtomis vertėmis, bus apskaičiuota tų pačių matmenų, kaip ir išbandyto lango, šilumos perdavimo koeficiento vertė pagal LST EN ISO 10077-1:2006 reikalavimus. Jei skaičiavimų ir bandymų rezultatai skirsis daugiau už 5 proc., tiekėjas turės patikslinti deklaruojamąsias lango šilumos perdavimo koeficientų vertes. Kai skirtumas bus mažesnis, gamintojas arba tiekėjas apskaičiuos į rinką tiekiamų kitų nei bandytų matmenų langų šilumos perdavimo koeficientus pagal LST EN ISO 10077-1:2006 reikalavimus. Kiekvienas pastate sumontuotas langas turės savo šilumos perdavimo koeficiento vertę.
2. Lango orinio laidumo klasė turi būti nustatyta bandymais pagal LST EN 1026 ir LST EN 12207 reikalavimus. Energiškai efektyviuose pastatuose bus montuojami tik aukščiausios oro pralaidumo klasės langai.
3. Kartu su langu gamintojas turės pateikti ir lango montavimo schemą. Tai nebus viena schema, tokios schemos bus skirtingos karkasiniam, blokų mūro namui, modernizuojamam pastatui ir pan. Lango montavimo metu lango perimetru susidarančio ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti apskaičiuota pagal tiekėjo pateiktos lango montavimo schemos duomenis (geometriniai matmenys, naudojamos medžiagos, jų savybės) pagal LST EN ISO 10211:2008 reikalavimus. Šiam darbui reikalingi įgūdžiai, tačiau, R. Bliūdžiaus tikinimu, tai bus labai naudinga.
4. Lango įstiklintos dalies visuminės saulės energijos praleidimo koeficiento vertei nustatyti lango tiekėjas turi pateikti koeficiento skaičiavimus pagal LST EN 410:2000 reikalavimus. Dauguma skaičiavimui reikalingų duomenų gaunama iš stiklų tiekėjų.
Naudojant lango šilumos perdavimo koeficiento, orinio laidumo, lango montavimo metu lango perimetru susidarančio ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficiento ir įstiklintos dalies visuminės saulės energijos praleidimo koeficiento vertes, apskaičiuojamas apibendrinantis lango šiluminių savybių vertinimo rodiklis – šilumos nuostoliai per lango ploto vienetą per vieną šildymo sezoną. Pagal šį rodiklį, kuris apima šilumos nuostolius per langus šilumos perdavimo būdu, šilumos nuostolius per langus dėl išorės oro infiltracijos, saulės šilumos pritekėjimą per langus ir šilumos nuostoliai per lango perimetru susidarantį ilginį šiluminį tiltelį, langui bus suteikiama energinio naudingumo klasė.
Kaip jau minėta, langų energinis klasifikavimas nepakeičia langų savybių atitikties deklaravimo ir „CE“ ženklinimo pagal ES darniųjų standartų reikalavimus. Todėl šalia „CE“ ženklo numatoma ir nauja lango energines savybes apibūdinanti etiketė. Taip pat galutiniam naudotojui turi būti pateikta: konkretaus lango šilumos perdavimo koeficiento vertė; lango perimetru susidarančio ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficiento vertė; lango montavimo schema (-os); lango vieta lango montavimo angoje ir lango montavimo angos konstrukcija; hidroizoliacinio, termoizoliacinio ir garą izoliuojančio sluoksnių išdėstymas lango montavimo metu tarp lango staktos ir lango montavimo angos, šiems sluoksniams įrengti naudotini statybos produktai ir reikalavimai šių statybos produktų savybėms. Langų ir durų gamintojų asociacijos bei kiekvieno klasifikuotų langų gamintojo uždavinys yra populiarinti šį ženklą, aiškinant visiems statybos proceso dalyviams, kad aukštos energinės klasės langai žymiai sumažins pastato energijos sąnaudas šildymui ir užtikrins geras patalpų mikroklimato sąlygas. Kuo daugiau žmonių supras langų energinio klasifikavimo reikšmę, anot R. Bliūdžiaus, tuo dažniau jie rinksis būtent tokius langus.
Auditorija pranešėją teiravosi, kodėl skiriasi išmatuotos ir apskaičiuotos langų šiluminių savybių vertės. R. Bliūdžius pripažino, kad tokių neatitikimų esama, paaiškino, kad skaičiavimui naudojamos laboratorijos sąlygomis nustatytos stiklo paketų dujotarpio dujų koncentracijos ir stiklo dangų šiluminės emisijos koeficientų vertės, kurios, gaminant stiklo paketą ir patį langą, gali kisti. R.Bliūdžius taip pat paaiškino, kad KTU Statybinės šiluminės fizikos laboratorijoje baigiama įsisavinti įranga, kurią naudojant bus galima tiksliai nustatyti skaičiavimų ir bandymų neatitikimo priežastis ir imtis būtinų gamybos koregavimo veiksmų, kad į rinką patektų aukščiausios kokybės ir teisingai deklaruotų savybių langai.
|
|
|
|
| Renovuojamiems objektams nereikia brukti antrarūšių langų |
2011-04-08 |
|
Pranešimas spaudai
2011 04 04
Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros instituto akredituotos laboratorijos specialistai atliko tyrimą ir vertino sumontuotų langų kokybę renovuotuose visuomeninės paskirties pastatuose – mokyklose, vaikų darželiuose, gydymo įstaigose. Įvairiuose Lietuvos miestuose patikrinta 50 objektų. Buvo tikrinama pastatų projektinė dokumentacija, langų atitikties sertifikatai ir deklaracijos, langų deklaruotinų savybių atitiktis Statybos techninio reglamento reikalavimams. Didelis dėmesys buvo kreipiamas ir į sumontuotų langų, ir į stiklo paketų ženklinimą, langų profilių storį, stiklo paketo rėmelio medžiagą, šilumą atspindinčia danga dengtų stiklų kiekį, varstymo padėčių galimybes ir kitas savybes, kurias galima nustatyti neardant lango. „Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija nuolat mėgina atkreipti įvairių valdžios institucijų dėmesį į tai, kad konkursuose mažiausios kainos kriterijus verčia užmerkti akis prieš kokybę. Pigiausius produktus siūlančios įmonės netikrinamos, ar pateikia tikrus dokumentus, langų atitikties sertifikatus. Prisidengiant netikrais dokumentais net valstybės finansuojamiems objekams įbrukami antrarūšiai langai, pagaminti iš atliekinių medžiagų. Ar tuomet galime kalbėti apie kokybę“, - klausia Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos direktorius Arvydas Klimkevičius. Jo žodžius patvirtina ir KTU Architektūros ir statybos instituto darbuotojai, išnagrinėję gamintojų pateiktus langų sertifikatus ir atitikties deklaracijas. Nustatė, kad dokumentacija – tikrai ne tokia, kokia turėtų būti. Atitikties deklaracijose nurodomi klaidingi duomenys. Dažnai neidentifikuojamas gaminys – stiklo paketų, profilių rūšis. Atitikties deklaracijos ir sertifikatai pateikiami užsienio kalba. Devyniolikoje tikrintų objektų langų gamintojai pateikė teisingas langų atitikties deklaracijas o keturiolikoje buvo rasti nedideli netikslumai. Būta ir atvejų, kuomet langų gamintojų deklaracijose iš vis nepateikė gaminio identifikavimo duomenų. Nenurodyta, koks stiklo paketas buvo naudojamas, neišvardytos techniniame projekte reikalaujamos gaminio savybės. Tai nustatyta net 36 tirtuose objektuose. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 IX skyriaus reikalavimus, langai, išorinės durys ir juose esantys stiklo paketai turi būti paženklinti, kad garantiniu šių gaminių eksploatavimo laikotarpiu būtų galima nustatyti gamintoją, patį gaminį ir jo savybes. Ženklinimas turi būti prieinamas neardant gaminio. Languose ir išorinėse duryse esantis saugus stiklas turi būti nenuvalomai paženklintas matomoje vietoje. Ant stiklo turi būti pateikta tokia informacija: gamintojo pavadinimas arba prekinis ženklas, gaminio standarto, kurio reikalavimus atitinka saugus stiklas, numeris bei stiklo klasifikavimas. Jei stiklas be ženklo, nėra užtikrinta galimybė nustatyti gamintoją, gaminį ir jo savybes garantiniu laikotarpiu. Langų profiliai dažnai būna paženklinti tik ant apsauginių plėvelių, kurios po montavimo yra pašalinamos. Langas yra identifikuojamas pagal stiklo paketo bei apkaustų ženklinimą ir profilio geometrinius matmenis.Informacija apie viešosios paskirties renovuotuose objektuose sumontuotus nekokybiškus langus perduota Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai. Langų gamintojai ar jų tiekėjai, kurių langai buvo įstatyti tiriamuosiuose objektuose, privalės trūkumus pašalinti. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija iki šių metų balandžio pabaigos planuoja patikrinti ir kitas įmones, kurios gamina ar tiekia langus į rinką, bei tokiu būdu užtikrinti, kad jos laikytųsi visų keliamų reikalavimų. Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos direktoriaus A. Klimkevičiaus teigimu, toks langų kokybės tyrimas sveikintinas, tačiau neatsakantis į kai kuriuos labai svarbius klausimus. Pirmiausia - kodėl tikrinta tik dokumentacija? Juk ne mažiau svarbu žinoti, koks netinkamų langų profilio sienelių storis, kokie sumontuoti apkaustai, kokios tarpinės. Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija ketina inicijuoti Statybos techninio reglamento pataisas, nurodančias, kaip turėtų būti žymimi langai, kurioje konkrečioje vietoje, kad būtų lengvai identifikuojami. „Tai, kad dabar langai neidentifikuojami, nieko nuostabaus. Kai kurios įmonės taip elgiasi sąmoningai. Būta atvejų, kuomet konkursus laimėjusios mažiausią kainą pasiūliusios įmonės nusiperka vieną ar du langus iš mūsų asociacijos narių. Tie langai būna pateikti kaip pavyzdžiai, tačiau iš tiesų objektuose sumontuojami iš kaimyninės Lenkijos importuoti nežinomų gamintojų pigūs gaminiai. Todėl jie ir nepažymimi“, - pasakojo A. Klimkevičius.
Daugiau informacijos:
Arvydas Klimkevičius, Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos direktorius
Tel.: 8-5-2121216
El. paštas:info@languasociacija.lt
|
|
|
|
| Gerb. Langų, durų ir jų konstrukcijų gamintojai, |
2011-04-04 |
|
tiekėjai ir pardavėjai , taip pat visi tie, kuriuos domina naujai gaminamų ir parduodamų
langų kokybė Lietuvoje.
Vilnius, 2011-04-04
Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija Parodos „RESTA_2011“ metu organizuoja visos Lietuvos langų gamintojų ir langus komplektuojančių gaminių ir medžiagų tiekėjų susirinkimą - konferenciją „Lietuvos langų rinka ir langų kokybė“. Konferencijoje aptarsime Lietuvos langų gamybos problemas, išklausysime LR valstybės institucijų atstovų pasisakymus dėl gaminamų ir importuojamų langų kokybės.
Konferencijos - susirinkimo darbotvarkėje:
1. Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos prezidento J.Magelinsko pranešimas „Lietuvos langų rinka“.
2. LR Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorės p. Editos Meškauskienės pranešimas - „Kas šiandien vyksta Lietuvoje langų gamybos srityje“.
3. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus p. Felikso Petrausko pranešimas – „Vartotojų skundų langų srityje problematika“.
4. Ne maisto prekių kokybės inspekcijos, gaminių kontrolės skyriaus, Vyresnio valstybinio inspektoriaus p. Karolio Ruzgio pranešimas „Lietuvos langų rinkos priežiūra“.
5. KTU, Architektūros ir Statybos Instituto, Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjo Dr. Raimondo Bliūdžiaus pranešimas „Energiškai efektyvių pastatų langų savybių įvertinimas“.
6. Lietuvos statybininkų asociacijos Vykdomojo direktoriaus Dr. Vaidoto Šarkos pranešimas – „Lietuvos statybų sektoriaus poreikiai ir galimybės“.
Susirinkimas - Konferencija vyks 2011-04-13 d. 13 val. Vilniuje Parodų rūmų „Litexpo“ 1.1. konferencijų salėje.
Pasiteiravimui tel. 8-5-2121216; 8-614-17101; el. paštas info@languasociacija.lt
|
|
|
|
| Pasikeitė asociacijos elektroninio pašto adresas |
2010-11-08 |
|
|
Informuojame, kad nuo 2010 11 01 pasikeitė asociacijos elektroninio pašto adresas. Nuo šiol aktualus el. pašto adresas yra info@languasociacija.lt. Senasis elektroninio pašto adresas veiks iki šių metų lapkričio 29 dienos.
|
|
|
|
| PRANEŠIMAS |
2010-04-21 |
|
PIGŪS PLASTIKINIAI LANGAI – NEGARANTUOTA KOKYBĖ, TAČIAU GARANTUOTOS PAPILDOMOS IŠLAIDOS
Pastaruoju metu vis dažniau vartotojai informuoja Respublikinę langų ir durų gamintojų asociaciją apie tai, kad langai praranda savo formą, dėl prastos kokybės detalių langus tenka dažnai remontuoti. Padaugėjo ir tokių skundų, kad įmonė, kurioje vartotojas įsigijo langus, buvo likviduota ir remonto darbų pagal garantiją nebeatlieka.
Pasak Arvydo Klimkevičiaus, Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos direktoriaus, vartotojai dažnai susigundo žema kaina ir nepagalvoja, kad tokie langai gali būti prastos kokybės. Pagrindinėmis įvairių problemų priežastimis yra tai, kad kai kurie gamintojai, norėdami pasiūlyti klientui produkciją už žemesnę kainą, naudoja nekokybiškas ir pigias žaliavas. Pasak A. Klimkevičiaus, dažniausiai medžiagos, iš kurių yra gaminami langai, nėra pritaikytos Lietuvos klimatui, todėl po kurio laiko pigūs langai praranda formą, suskilinėja jų paviršius. Tokie langai gaminami iš prasto ir nekokybiško profilio, kurio sienelės yra plonesnės nei turi būti pagal valstybinio statybos reglamento reikalavimus.
Kartais prapjovus plastikinį profilį galima pamatyti, kad jis nėra vienalytis, t. y. baltas PVC yra tik paviršiuje, kurį mato pirkėjas, o profilio vidus yra pilkos arba rudos spalvos. Toks profilis gali būti pagamintas iš antrinės ( perdirbtos) žaliavos.
Patariame gerai apžiūrėti jau pagamintus, bet dar nesumontuotus langus, nes ne baltos spalvos PVC sluoksnį galima pamatyti ir iš lango staktos (rėmo) išorinės pusės.
Perkant langą pardavėjas turi informuoti vartotoją, iš kokio profilio yra pagamintas langas, tame tarpe jeigu langas pagamintas ir iš profilio kuris pagamintas iš antrinės (perdirbtos) žaliavos. Vartotojui, ketinančiam įsigyti langus, rekomenduotume pasidomėti gaminio kilme, sertifikatais arba bandymo protokolais bei atitikties deklaracijomis, kurias privalo pateikti gamintojas (pardavėjas).
Labai dažnas atvejis, kai lango profilio viduje nėra metalinio intarpo arba jis yra tik langų kampuose ir tose vietose, kur tvirtinami varstymo mechanizmai. Langų profilio viduje esantis metalinis profilis yra plonesnis nei reikalaujama pagal Lietuvoje galiojančias normas. Dėl šių priežasčių atsiradusių langų defektų neįmanoma pataisyti, o neseniai įsigytus langus žmogus yra priverstas keisti naujais.
RLDGA direktorius A. Klimkevičius rekomenduoja pirkti langus tik iš patikimų gamintojų ir pataria atkreipti dėmesį ne tik į gaminių kainą, bet ir į gamintoją, taip pat pasidomėti, kokia gamintojo patirtis, ar jis turi visus reikalingus dokumentus bei pažymėjimus, patvirtinančius gaminio ir žaliavų kokybę.
Asociacijos direkcija
Tel.: (8-5) 2121216,
Mob. tel. 8 614 17101,
El. paštas: langininkai@takas.lt
|
|
|
|
| Asociacijos montavimo taisyklės |
2010-02-03 |
|
Informuojame visus Lietuvos langų gamintojus, kad asociacija platina statybos taisykles „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“.
Taisyklių komplekto kaina 100,00 Lt.
Kreiptis:
Tel/fax. 8-5 2121216 arba 8614-17101
El.paštas langininkai@takas.lt
Šios statybos taisyklės „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ tampa ypač aktualios įsigaliojus Statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ naujojo pakeitimo redakcijai, kurioje yra įteisinta langų montavimo kokybės tikrinimo metodika.
|
|
|
|
| Įsiteisėjo langų gamybos reglamento pakeitimas |
2010-01-04 |
|
2009m. gruodžio mėn. 09 dieną įsigaliojo Statybinio techninio reglamento STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ pakeitimo reikalavimai. Kaip ir anksčiau galiojęs reglamentas šis reglamento pakeitimas taikomas visoms gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atitvaroms projektuoti, taip pat šiuo reglamentu yra patvirtinta pastatuose sumontuotų langų charakteristikų atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimo metodika.
Naujojo reglamento redakcijoje yra nustatyti (skyr. XI) nauji reikalavimai langų savybėms, kai jie montuojami valstybės arba savivaldybių lėšomis statomuose arba rekonstruojamuose pastatuose. Kadangi šie reglamento reikalavimai realiai pasiekiami visų asociacijos langų gamintojų, asociacijos įmonės rekomenduoja užsakovams (taip pat ir privatiems) reikalauti iš gamintojų tiekti gaminius, kurie atitiktų naujojo reglamento reikalavimus.
Plastikiniai langai ir durys pagaminti pagal naujojo reglamento reikalavimus negali būti gaminami iš Lietuvos klimatui netinkamo kai kurių šalių gamybos plastikinio profilio ir negali būti sukomplektuoti nepatikimais langų tvirtinimo ir uždarymo mechanizmais.
Asociacija atkreipia ypatingą dėmesį visiems vartotojams būti atsargiems užsakant plastikinius langus pas nepatikrintus, nežinomus gamintojus.
|
|
|
|
| Visuotinis ataskaitinis-rinkiminis asociacijos narių susirinkimas |
2009-07-02 |
|
Šių metų birželio mėn,16d. įvyko visuotinis ataskaitinis-rinkiminis asociacijos narių susirinkimas.Išrinktas naujas Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos prezidiumas 2009-2013 metų kadencijai sekančios sudėties:
Giedrė Stankevičiūtė;
Darius Dzidzevičius;
Arūnas Mažonis;
Kęstutis Grigaitis;
Kęstutis Biekša;
Šarūnas Magelinskas;
Gintaras Kandroška;
Valdemaras Eičas;
Juozas Magelinskas.
Asociacijos prezidentu išrinktas UAB "Megrame" įmonių grupės prezidentas Juozas Magelinskas.
Asociacijos direktoriumi tam laikotarpiui paskirtas A.Klimkevičius.
Asociacijos adresas nuo 2009-07-01 yra: Žirmūnų g.68. Kiti rekvizitai nesikeičia.
|
|
|
|
| GARDUS KĄSNIS VILIOJA IR BROKDARIUS |
2009-03-27 |
|
2009 m. vasario 28 d., šeštadienis dienraštis “Lietuvos rytas”
Vakaris DEKSNYS
LR korespondentas
Pastaruoju metu Lietuvoje įsidėti naujus langus galima 40-50 proc. pigiau, nei anksčiau. Tik su viena sąlyga – jis bus prastos kokybės ir greitai pro juos ims švilpti vėjai.
Viena iš daugelio panašių pastarųjų mėnesių istorijų nutiko sostinės gyventojai Rimai Povilionienei.
Gyvenamąjį namą kartu su vyru Girėnu besistatanti moteris užsisakė penkių kamerų langus su vokišku “Veka” bendrovės profiliu. Juos turėjo pagaminti su statybos rangovų bendrove “Tiklis” susijusi Lietuvos įmonė “G. H. Baltic”.
Langai buvo sudėti dar praėjusių metų gruodį.
Būsimuosius naujakurius labiausiai nustebino tai, kad tiek ant stiklo pakuočių, tiek ant profiliuočių visi užrašai buvo ne vokiečių, o lenkų kalba.
Gamintojai apstulbino
“Kai ėmėme skųstis, montuotojai šiek tiek sureagavo: sudėjo trūkstamas angas kondensatui išbėgti. Tačiau jų dangteliai skiriasi nuo gamyklinių. Vadinasi, šis Lietuvos gamintojas paprasčiausiai neturi tokių detalių.
Galima spėti, kad “G.H.Baltic” tikrai ne pati gamino langus, kaip buvo sutarta, o atvežė iš Lenkijos – tai matyti iš visų lipdukų”, - pasakojo R.Povilionienė.
Jos vyras pasiteiravo “G.H.Baltic” vadovo Regimanto Žemaičio, ką reiškia, kad ant lango rėmų užklijuoti lenkiški lipdukai su langų įmonės vadovo vardu. Atsakymas apstulbino – neva įmonė naudoja lenkišką įrangą, todėl taip ir žymimi gaminiai.
Brokas – iš Lenkijos
Pasak Lietuvos langų ir durų gamintojų asociacijos direktoriaus Arvydo Klimkevičiaus, pastaruoju metu itin daug prastos kokybės produkcijos pradėjo plaukti būtent iš Lenkijos.
“Gink Dieve, aš neturiu nieko prieš šios šalies gamintojus. Tačiau net ir nuvertėjus zlotui, geros kokybės jų langai negali būti perpus pigesni nei lietuviški.
Tai, kas siūloma už mažą kainą, yra tiesiog prasta produkcija”, - piktinosi A.Klimkevičius.
Pastaraisiais metais priviso nemažai įmonių, kurios pardavinėja būtent pigius lenkiškus langus. Jų veiklos schema paprasta: atidaroma bendrovė, staigiai siūlomos nuolaidos, įstatomi šimtai ar tūkstančiai langų ir įmonė likviduojama.
Tokius veikėjus sugaudyti – tarsi vėją laukuose.
Netinka pagal klimatą
Pasak A.Klimkevičiaus, Lietuvoje pardavinėjami, bet mūsų šaliai netinkami langai gali būti skirstomi į dvi grupes.
Pirmoji – langai su prastos kokybės detalėmis. Pavyzdžiui, kiniškais vyriais ir rankenomis, kurie greitai sudyla.
Dažniausiai pigių langų profiliuočių sienelės plonesnės nei turi būti, viduje nėra metalinio intarpo arba jis yra tiktai profiliuočių kampuose ir tose vietose, kur tvirtinami varstymo mechanizmai.
Antroji grupė – mūsų šalies klimatui nepritaikyti langai.
Daug kur jau yra sumontuoti turkiški profiliuočiai. Jie normalūs, geros kokybės, tačiau tinka tik pietų valstybėms.
Pas mus tokios konstrukcijos kaip ir atkeliavusios iš Rytų šalių, negali būti sertifikuojamos, nes mūsų sąlygomis jos paprasčiausiai neatsparios”, - dėstė asociacijos vadovas A. Klimkevičius.
Vilioja neišprususius
Kol kas Lietuvos gamintojai iš užsienio partnerių sulaukdavo tik pagyrimų, kad mūsų šalyje dominuoja geros kokybės langai. Bet pastaraisiais metais vaizdas gerokai pasikeitė.
Brokdariai nusitaikė į jautriausią visuomenės dalį – mažiau išsilavinusius ir mažesnes pajamas gaunančius užsakovus.
“Kol kas atvejų, kad prastos kokybės langų tiekėjai gautų užsakymus dideliems objektams, nėra daug. Dažniausiai viliojami pensininkai, individualių namų savininkai.
Mūsų skaičiavimais, dabar netinkamos kokybės langai jau gali užimti apie 40 procentų šios rinkos”, - spėjo A. Klimkevičius.
Tačiau tokie veikėjai jau įkėlė koją ir į valstybės užsakymų daržą.
Pavyzdys – Grigiškių vaikų darželis “Pelėdžiukas”. Už jame sumontuotus langus paklota kone dukart brangiau nei rinkos kaina – iš viso per ketvirtį milijono litų.
Dar prieš konkursą gauta įspėjimų, kad šie turkiški langai nėra sertifikuoti Europos Sąjungoje ir negali būti montuojami, nes neatitinka Lietuvos klimato sąlygų.
Vis dėlto valdininkai į tokias pastabas numojo ranka.
Siūlo sekti slovakų pavyzdžiu
Asociacija valstybei siūlo imtis griežčiau kontroliuoti nesertifikuotų langų įvežimą ir montavimą. Mat iki šiol juos tikrina Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, tačiau tiktai prekybos vietose.
Tuo tarpu Slovakijoje įvesta itin griežta tvarka: prastų langų pardavėjams arba montuotojams skiriama beveik 30 tūkstančių eurų (100 tūkst. litų) siekianti bauda ir metams atimama statybos darbų licencija. Panašios sankcijos galioja ir kai kuriose kitose ES valstybėse.
“Jeigu valstybė nesukurs modelio, kaip pažaboti prastos kokybės langų pardavėjus, pinigai tiesiog išplauks iš Lietuvos. nesame nusiteikę prieš kitus užsienio gamintojus, bet su sertifikuotais importuojamais gaminiais kiekviena mūsų įmonė gali konkuruoti.
Tačiau su kokybės parametrų neatitinkančiais langais kaina tikrai negalime lygintis”, - pripažino A. Klimkevičius.
Žada keisti reikalavimus
“Reikės pakeitimų teisės aktuose. Kokių – dar negalėčiau pasakyti.
Bet tokia produkcija negali patekti į Lietuvą. Jei jau patenka, tai būkite mieli, pateikite visus reikalingus sertifikatus.
Žinoma, pasienyje kontroliuoti judėjimo neįmanoma, nes esame laisvos prekybos erdvėje su visomis ES šalimis. Tačiau reikia griežtinti kontrolę statybvietėse, reaguoti į gaunamus skundus.
Maža to, kad tokie langai nekokybiški. Juk dėl jų mūsų valstybė praranda milijonus litų.
Tuo ir derėtų pirmiausia rūpintis”, - teigė aplinkos ministro patarėjas Kęstutis Rupulevičius.
|
|
|
|
| Naujos langų ir durų montavimo taisyklės |
2008-07-15 |
|
2008-07-15
Naujos langų ir durų montavimo taisyklės
Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija parengė ir išleido naujas „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ taisykles ST 2491109.01.2008. Šios taisyklės keičia 2000-04-19 Aplinkos ministerijos įsakymu Nr.01-07 įregistruotas taisykles ST 2491109.01:2000, kurios netenka galios.
Statybos taisyklės ST 2491109.01:2008 parengtos laikantis STR.1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“. Statybos taisyklės yra normatyvinių statybos techninių dokumentų dalis, priklausanti savanoriškai taikomų normatyvinių statybos techninių dokumentų sričiai. Rengiant taisykles vadovautasi galiojančiais normatyviniais dokumentais bei sertifikuotų Lietuvoje medžiagų, gaminių ir konstrukcijų gamintojų rekomendacijomis, technine literatūra. Šios statybos taisyklės reglamentuoja atliekamus darbų būdus, kokybės reikalavimus ir taikomos vykdant langų, durų ir jų konstrukcijų montavimą.
ST 2491109.01:2008 nustatomi pagrindiniai reikalavimai darbų atlikimo technologijai ir kokybei, nurodomos leidžiamos nuokrypos, nustatoma medžiagų ir gaminių priėmimo tvarka.
Naujosios taisyklės parengtos įvertinant tai, kad per praėjusį laikotarpį langų, durų ir jų konstrukcijų pramonėje buvo įdiegta nemažai naujovių, lango sistemoje naudojami tobulesni varstymo mechanizmai, atsirado naujų sandarinimo medžiagų, kurios nustato kitus reikalavimus lango montavimui, tuo pačiu ženkliai pagerindamos jo kokybę – tapo būtina tobulinti ankstesnes montavimo taisykles.
Taisyklės skirtos langams, durims ir jų konstrukcijoms iš plastiko, medžio ir aliuminio. Jose yra išdėstomi reikalavimai angų matavimo, lango angos paruošimo montavimui, gaminių tvirtinimo angoje, sujungimų su plastiko, medžio ir aliuminio konstrukcijomis sprendiniai ir izoliavimo principai, langų montavimo kokybės kontrolė ir perdavimas naudojimui.
Asociacijos prezidiumas nustatė naujai parengtų montavimo taisyklių realizavimo tvarką įmonėms asociacijos narėms ir įmonėms ne asociacijos narėms.
Pažymėtina, kad šios taisyklės įgauna teisinę galią ir privalomumą, kai gamintojas nustato jų naudojimo tvarką įmonės tvarkomuoju dokumentu ir kai jos įtraukiamos į sutartis tarp gamintojo ir užsakovo.
Dėl taisyklių įsigijimo teirautis tel./faks. (8-5) 2121216, mob. tel. 8 614 17101, el. paštas: langininkai@takas.lt
Asociacijos direkcija
|
|
|
|
| Bendradarbiavimas |
2008-05-29 |
|
Langų ir durų gamintojai bendradarbiaus su mokesčių inspekcija
Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija ir Valstybinė mokesčių inspekcija pasirašė bendradarbiavimo sutartį
2008 m. gegužės 19 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija (toliau – RLDGA), siekdamos sukurti dalykiškumo, pasitikėjimo, valstybiškumo bei abipusio naudingumo principais paremtus interesų ryšius, praėjusią savaitę pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
„Tikimės, jog taip bendradarbiaujant langų ir durų gamintojų rinkoje sumažės nesąžiningų rinkos dalyvių“, - sako VMI viršininko pavaduotojas, pavaduojantis viršininką, Saulius Tračekauskas, akcentuodamas, jog VMI atvira dialogui ir pasiruošusi bendradarbiauti su visomis asociacijomis, verslo struktūromis, siekiančiomis skaidraus verslo ir sąžiningos konkurencijos, sumokant mokesčius valstybei.
VMI ir RLDGA bendradarbiaudamos sieks skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą ir mažinti mokesčių vengimą langų ir durų gamybos bei prekybos srityje, keisis abiem pusėm naudinga informacija, VMI teiks asociacijai kvalifikuotą teisės aktuose nustatytų mokestinių prievolių vykdymo pagalbą, problemoms spręsti bus sudaromos darbo grupės.
„Ši sutartis su Valstybine mokesčių inspekcija suteiks asociacijos įmonėms papildomas galimybes ir verslo partnerių pasitikėjimo Lietuvos ir užsienio rinkose. Tik skaidri kiekvienos įmonės veikla gali užtikrinti jos ūkinės-finansinės veiklos sėkmę. , - teigia RLDGA Prezidentas Juozas Magelinskas.
Bendradarbiavimas su asocijuotomis verslo struktūromis yra vienas iš VMI strateginių tikslų plėsti partneryste grindžiamą bendradarbiavimą su mokesčių mokėtojais. VMI pasirašyta sutartis su RLDGA yra viena iš daugelio VMI sutarčių su nacionalinėmis ir regioninėmis verslo asociacijomis. VMI yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos statybininkų asociacija, Antrinio perdirbimo įmonių asociacija, Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacija ir kt. Apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos aktyviai bendradarbiauja su regioninėmis asocijuotomis verslo struktūromis, profsąjungomis, verslo informaciniais centrais, Pramonės, prekybos ir amatų rūmais ir t.t.
Direkcija
|
|
|
|
| Ataskaitinis susirinkimas |
2008-05-20 |
|
2008m. gegužės mėn. 9d. įvyko asociacijos narių visuotinis – ataskaitinis susirinkimas.
Susirinkimo metu buvo pateikta asociacijos prezidiumo 2007-2008metų veiklos ataskaita.
Asociacijos prezidentas Juozas Magelinskas pažymėjo, kad asociacijos prezidiumas pagrindinį dėmesį per ataskaitinį laikotarpį skyrė asociacijos įmonių pasiekimų langų ir durų gamybos srityje išviešinimą, naujų normatyvinių dokumentų ruošimą, Europos standartų vertimą ir jų platinimą langų ir durų gamintojų tarpe.
Per šį laikotarpį buvo išversti šie standartai:
-LST EN 14351-1;
-LST EN 14449+AC;
-LST EN1279-6;
-LST EN 1279-1+AC.
Asociacija glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos statybininkų asociacija, nagrinėja ir teikia siūlymus vyriausybei statybų verslo sąlygoms gerinti. Kaip vieną iš pagrindinių asociacijos nuveikto darbo prezidentas įvardijo „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimo taisyklių“ paruošimo faktą. Šių taisyklių ruošimui buvo sudaryta darbo grupė iš asociacijos įmonių techninių specialistų tarpo. Taisyklės paruoštos teoriškai pagrindžiant langų montavimo tipų ir juose naudojamų medžiagų taikymą montuojant.
Paruoštos Taisyklės patvirtintos asociacijos prezidento įsakymu yra skiriamos naudoti įmonėms asociacijos narėms. Numatoma išleisti darbinį Taisyklių variantą (100x170mm)dydžio knygelės, kurios būtų skirtos darbininkams,, vykdantiems statybos darbus objektuose. Jos taip pat bus skirtos tik asociacijos įmonėms.
Susirinkimo metu asociacijos nario liudijimai buvo įteikti įmonėms 2008m. pradžioje priimtoms į asociaciją – tai UAB „SOUDAL“ ir PĮ „POLISERVIS“.
Buvo patvirtinta finansinė atskaitomybė ir ūkinės veiklos patikrinimo aktas.
Direkcija
|
|
|
|
|
|
